<TAG1>
auspicato
<TAG2>
 <i>adv.</i> [<i>abl. abs. part. pf. к</i> auspico]<br><b>1)</b> по свершении ауспиций (Romulus a. urbem condidit <i>C</i>);<br><b>2)</b> при благоприятных обстоятельствах, в добрый час, кстати (domum ingredi <i>Pl</i>).
<TAG3>
